1. Kas Jus paskatino pradėti žurnalistės karjerą?

Sakyčiau pirmieji bandymai kažką parašyti į mokyklos, o vėliau ir į miesto laikraštį buvo pirmoji paskata. Vėliau prasidėjo svarstymai, ar tikrai galėčiau studijuoti žurnalistiką.

2. Per savo ilgametį darbą tikriausiai turėjote nemažai įvairių nutikimų, papasakokite patį netikėčiausią įvykį tiesioginiame eteryje.

Nežinau, ar 8-eri metai daug, ar mažai. Bet tų nutikimų tiesioginiame eteryje pasitaiko vos ne kasdien. Tik, žinoma, ne visus juos pastebi žiūrovas, o dalis jų, suvaldomi. Būna technika paveda, tad tenka reaguoti ir bėgti paskui kamerą, kartais dėl kokio trukdžio vedėjui nežinant gali pasikeisti ir jo balsas eteryje. Gal toks nemaloniausias nutikimas vedant laidą tiesiogiai iš Birštono, kai radijo ryšys ypač svarbus, nes tik taip bendrauji su Vilniuje dirbančiais kolegomis, kai man ausyje liko ryšio ausinės antgalis… nei pirmyn, nei atgal… Bet čia praverčia žaibiška reakcija ir visos įmanomos priemonės. Tad antgalį iškrapščiau su grimerės šukų smailiuoju galu… daugiau to nenorėčiau pakartot. 🙂

3. Viešumas yra neatsiejama Jūsų darbo dalis. Ar būna atvejų, kai toks gyvenimo būdas kelia neigiamas emocijas?

Viešumas greičiau kelia daugiau atsakomybės apgalvoti savo veiksmus, nes daug kam savas, ryto bičiulis, kurį žmonės įsileidžia į savo ryto rutiną, kasdienybę ir svarbiausia nori vėl su tavim pradėti rytą. O ir natūraliai man patinka bendraut, tad man ir pačiai labai smalsu išgirsti, ką sako, siūlo mūsų žiūrovai, sutikti gatvėje, parduotuvėje ar net gydymo įstaigoje.

4. Televizijoje dirbate jau ne vienerius metus, tad turbūt su jauduliu išmokote susitvarkyti. Ar visgi dar pasitaiko nerimo akimirkų?

Galbūt turite ritualų, kurie mažina stresą?Geriausiai mažina stresą – geras pasiruošimas ir laidos scerijaus žinojimas bei nuolatinė komunikacija su komanda, režisieriumi. Man svarbu pabendrauti su pašnekovais, aptarti būsimą pokalbį, „pralaužti“ ledus. Jaudulys gerokai didesnis tada, kai vyksta tiesioginės transliacijos: koncertai, telemaratonai, iškilmės, kai matai publiką studijoje ar estradoje. Taip būna pradžioje, bet jei darbas patinka, labai greitai pirminis jaudulys praeina ir įsivažiuoji. Tiesiog mėgaujiesi renginiu, muzika, bendravimu ir vedimu.

5. Knyga, kurią rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam.

Manau, kad George Orwell’o „Gyvulių ūkį“ ar „1984“ vertėtų perskaityt ne kartą.

Parengė: Rugilė Visakavičiūtė