1. Esate “Liu Patty” kepyklėlės ir “Liu” desertinės įkūrėja, papasakokite, kaip kilo mintis imtis šio verslo? Su kokiais sunkumais susidūrėte ar dar vis susiduriate? Kas sunkiausia, o kas teikia didžiausią malonumą darbe?

Jei atvirai, mintis pradėti tokį verslą nekilo  su vyru buvome pradėję renginių organizavimo verslą, daug dirbau prie kompiuterio, todėl atsipalaidavimui labai norėjosi veikti kažką fiziškai. Pradėjau gaminti desertus namie. Fotografavau juos ir vieną dieną, vyro paskatinta, sukėliau nuotraukas į Facebook‘ą. Labai greitai susikūriau ir tinklalapį. Susidomėjimas mano kuriamais desertais augo sparčiau negu pati spėjau darbuotis. Taigi, be jokios strategijos pradėjau šią veiklą – išsinuomavau patalpas, susitvarkiau būtinus dokumentus ir… dirbau, dirbau, dirbau! Iš pradžių didžiausias sunkumas buvo biurokratija ir visų reikalavimų neišmanymas. Po to – išmokti suvaldyti užsakymų srautus, tuomet – išspręsti komandos subūrimo klausimus ir t.t. Verslas yra gyvas organizmas, tad kiekviename etape susiduriama su vis kitokiais iššūkiais  visgi maloniausia šiai dienai man yra dirbti su turima komanda, žinoti, jog turime bendrų tikslų ir visi kartu judame į priekį. Taip pat suvokti, jog mano kurtus desertus valgo TIEK skirtingų žmonių! Pradžioje tikrai net nepagalvodavau apie tai, nebandžiau įsivaizduoti.

2. Ankščiau užsiėmėte vestuvių planavimu, renginių organizavimu, dabar vadovaujate kepyklėlei bei desertinei, taigi esate iššūkius mėgstantis žmogus? Permainas priimate su džiaugsmu ar su rupesčiu ir baime?

Visada vadovavau abiem verslams, tiesiog vieną dieną nutariau vieno jų atsisakyti, kad sutelkčiau visą dėmesį į desertus, t.y. mano didžiausią meilę. Iššūkius dievinu ir priimu itin lengvai. Dažnu atveju niekas neklausia, tiesiog su jais susiduriu ir priimu.

3. Pagal išsilavinimą – Jūs komunikacijos ir informacijos bakalaurė, ryšių su visuomene magistrė. Taigi, papasakokite, kodėl pasirinkote šias studijas ar teko dirbti pagal specialybę, o gal tik svajojote apie tai? Galbūt universitete įgytas žinias puikiai pritaikote dabartinei savo veiklai?

Kai rinkausi ką studijuoti, planavau išvykti į Olandiją, nes girdėjau apie specialybę, susijusią su komunikacija bei renginių organizavimu. Kai sužinojau, jog ir Lietuvoje yra maksimaliai tai studijų programai artima specialybė, nutariau neliūdinti šeimos ir likti Lietuvoje. Esu be galo šeimyniška, todėl pabėgau tik pusmečiui (studijavau Portugalijoje), o likusį laiką gyvenau Vilniuje ir studijavau Vilniaus Universitete. Studijų metu įgytos žinios ne kartą man pravertė. Niekad nedirbau ryšių su visuomene agentūroje, tačiau išmanau, kaip reikia rašyti pranešimus spaudai, kaip komunikuoti ir t.t. Galų gale, esu įsitikinusi, jog aukštoji mokykla labiau vysto loginį mąstymą, bet profesionalais tampame praktikos dėka. Taigi, gavau pagrindus, kuriuos savaip pritaikiau turimoje veikloje ir tuo labai džiaugiuos

4. Taigi, kaip atrodo ta Liu „saldi diena“?

Oi, tikrai užtrukčiau, jei bandyčiau papasakoti. Juolab, kad reikėtų surašyti ~30 skirtingų variantų  Bendra yra tik tai, kas vyksta ryte – atsikeliu itin anksti, t.y. 4-5 ryto, ramiai geriu kavą ir valgau sočius pusryčius. Kas vyksta toliau, kaskart skiriasi. Mano veikla be proto dinamiška, joje netrūksta susitikimų, kūrybinio darbo, važinėjimo, sėdėjimo prie kompiuterio, dokumentų tvarkymo ir t.t.

5. Knyga, kurią rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam.

Alfonso Signorini knyga „Coco Chanel: gyvenu tik kartą”. Mane labai įkvepia stiprių asmenybių istorijos. Ši yra viena tokių. Be to, ji labai lengvai parašyta. Atrodo, kad ne skaitai, o žiūri labai gražiai pastatytą filmą!