Ignas Bakėjus „Prie kavos“

1. Tikriausiai dažnai girdite šį klausimą, tačiau visgi, kaip save motyvuoti sveikai gyventi ir pradėti sportuoti? Papasakokite savo istoriją. Motyvuoti savęs nereikia! Nes motyvacija trumpalaikė ir nestabili! Jeigu aš motyvuoju kažką šalia būdamas – jam pavyksta, kitą kartą manęs nebus ir motyvacijos nėra, žmogus gali ir nieko nedaryti man nesant! Ko reikia? Tai įkvėpimo! Gauti įkvėpimą iš situacijos, iš žmogaus, iš mokytojo, iš gyvenimo, ir t.t.Tada tai tęsiasi amžinai, tau nereikia prie to grįžti! O jeigu ir kartais reikia, yra momentiniai grįžimai, tu tuomet žinai, kas tavo gyvenime yra svarbu, kad įkvėpimas tau buvo duotas ne šiaip sau ir kad tinginiui čia ne vieta! Tada nėra svarbu ar tai mityba, ar santykiai, ar sportas, tu tiesiog nori pakeisti nusistovėjusias taisykles, savo pilkame gyvenime turėti begalę spalvų! Mano istorija aprašyta knygoje „Mano herojus”, ji yra popieriniame variante, arba audio formatu! Joje surašiau viską, ką žodžiais dabar sunku perteikti! https://www.knyguklubas.lt/mano-herojus.htmlhttps://audioteka.com/lt/audiobook/mano-herojusBet tokią vieną auksinę frazę: mano gyvenimas pasikeitė nuo tos akimirkos kai 20-ties metų priėmiau sprendimą visiškai atsisakyti alkoholio ir tabako! Nuo to pas mane kreivė kyla tik į viršų ir tokiu greičiu, kad kartais sunku laikytis. 2. Kaip Jūs sugebate tvarkytis su stresu? Kiekvienas turime daug norų bei atsakomybių, kurie nevisada dera kartu. Tai kaip viską spėti, o kritinėje situacijoje teisingai susidėlioti prioritetus ir nepalūžti? Pamenu kažkada anksčiau, kai man buvo 23 metai, patekau pas Rasą Mažionienę, ji man paaiškino iš kur atsiranda stresas, kaip su juo kovoti, kokios jo pasekmės! Tada buvau aiškiai perspėtas: arba aš išsiaiškinu, išgirstu, ką ji man sako, niekada daugiau pas ją negrįšiu ir naudosiu sau jos metodiką, arba nuolat teks grįžti pas ją ar ieškoti kitų šaltinių ir vėl jų netaikyti, o tik ieškoti naujų šaltinių! Tai buvo pamoka, kurią išgirdau ir išmokau! Po tos pamokos pas Rasą taip ir negrįžau, keista, nes esu „prie tinginio“, kaip ir visi žmonės, bet dažnai labai man pavyksta save disciplinuoti ir tuomet darau tai, kas paveiktų streso mažinimą! Nuolatinis fizinis aktyvumas, nėra skirtumo koks, tik labai turi būti aiški riba, ar fizinis aktyvumas man skirtas sveikatai, išsijudinimui, ar tai jau yra varžybos, ruošimasis joms, ar tai galų gale yra dar vienas būdas pabėgti nuo gyvenimo sunkumą darant tai, kas patinka – sportuojant. Bet nesirūpinant tuo, kas yra svarbu ir skauda, santykiai, finansai ir tt. Pasirūpinus fiziniu aktyvumu, išsiskiria laimės hormonas. Ir ne vienas! Todėl streso lygis glaudžiai susijęs su kūno stiprinimu! Nuolatinis gilinimąsis į subalansuotą augalinę mitybą. Kad viskas būtų suderinta, kad visko pakaktų, kad baltymais pasirūpinčiau, kad vandens išgerčiau kiek reikia ir t.t. Nes tai gerina sveikatą, tai užpildo kūną mineralais, procesai vyksta tvarkingai, streso lygis krenta. To nedarant vyksta atvirkštinis procesas! Daug streso, pykčio, jaučiuosi išsekęs! Nuolatinis sąmoningumo kėlimas! Meditacijos, paskaitos, knygos, seminarai, bendravimas su žmonėmis, kurie žino, moka daugiau už tave. Nuolatinė tarnystės nuotaika! T.y. pasitarnauti žmonėms, kuo aš galiu būti naudingas! Savanorystė daugeliu gyvenimo atveju. Prasminga veikla, “MyHero!”, “Rytėlis”, “TiesiogAteik” ir kitos veiklos. Visa tai man ir sukelia stresą (nes jo neišvengsi), bet tuo pačiu ir mane ramina, nes suprantu, kad nepasirūpinus savo kūnu, sportuojant ir maitinantis, negalėsiu atlikti savo pareigų nei šeimoje, nei darbe, nei asmeninėje saviugdoje! Plius, koks aš pavyzdys visuomenėje ar savo šeimoje, jeigu nepadarau elementarių darbų! Spėti nieko nereikia, reikia suvokti, kad veikla ar gyvenimas, tai yra kaip filmas, mes ten esame kaip herojai, kurie tik atliekame savo rolę! Režisieriai jau viską seniai sudėliojo! Tai tereikia pasirūpinti, kad būtum sveikas ir kad galėtum pasirūpinti savimi ir kitais. Kad nebūtum našta! Bet jeigu tu renkiesi aukos/naštos vaidmenį, tai tavo pasirinkimas, juk tai jau yra surežisuota ir nuspręsta, vadinasi, kad nieko negalime keisti savo gyvenime? Galime žinoma! Viską galima keisti! Bet neturėti iliuzijos, kad esi visagalis ir kūrėjas, ir kad tu esi Dievas, tarnas gal labiau ir geriau skamba, kaip galiu pasitarnauti kūrėjui/režisieriui! 3. Gal turite patarimų studentams/moksleiviams, kaip išnaudoti likusį laiką po mokslų? Kaip „neužsisėdėti“ vietoje ir nuolat judėti pirmyn? Vasarą skirčiau asmeniniam tobulėjimui, saviugdai ir poilsiui! Na, aš matyt savanoriaučiau, ieškočiau organizacijų, kurios yra apie sąmoninga žmogų bei veiklą! Kad ji butu grįsta vertybėmis ir kad veikla, prie kurios prisidedu būtų prasminga. T.y. keičianti sąmonę. Užsienis? Na gal, jeigu toks noras yra įgyti patirties. Bet pralobti žaibiškai… tokiu stebuklu nebūna! Visuomet yra kaina, kurią moki, jeigu ir gauni tai, ko panorėjai! Kodel poilsis? Nes jaunimas niekaip nesupras, tol kol netaps suaugę, kad nereikia skubėti ir tapti suaugusiu, kad reikia buti vaiku, jaunuoliu ir anksčiau laiko nesupbręsti. Nes paskui tik darbas, kančia, rūpesčiai, o dar vėliau mokslas arba investavimas į mokslą kaip iš savo vidaus ištraukti vidinį vaiką. Tad tas poilsis kalba apie tai, kad dar ne laikas į suaugusiųjų gyvenimą, kad dar laikas pabūti su šeima, draugais, bendraklasiais, pabūti prie jūros, prie ežero ir pan. Skubėk neskubėjęs, vistiek greičiau nenuvyksi negu tau suplanuota, nes traukinio greitis priklauso nuo vairuotojo. O vairuotojas važiuoja pagal grafiką, stoja pagal grafiką. Tu daryk, ką nori. Nepatinka, išlipi stotelėje ir eini pėsčias. Žodžiu, mes visuomet galime savo gyvenime spausti pauzę. Nebūtina visko daryti tik per mirk – gyvenk prizmę. Išmokime sakyti, pauze, aš pagalvosiu, pasitarsiu, neskubėti! Užsisėdejimas byloja arba apie tinginystę, arba apie savo tempą. Aš dabar vasarą ilsiuosi. Bet taip ir darau! O judėti pirmyn privalu, nes jeigu stovime vietoje, mes nykstame, pūname kaip tas vanduo, kuris užsistovi. Bet pauzė yra gerai. Sustoji apmąstyti, kur esi, ką veiki, pasitikrini ir judi pirmyn. Tad tas pauzes daryti yra gerai! Kartais, ir ne ilgam! 4. 3 dalykai, kurie Jus motyvuoja kiekvieną dieną keltis iš lovos ir „užkariauti pasaulį“. Anksčiau norėjau užkariauti pasaulį, dabar nenoriu, nes žinau to kainą. Tai sveikata, santykiai su šeima, laikas praktikoms tiesiog išnyksta arba jo tiesiog nėra. Aš noriu gyventi, o ne egzistuoti. Todėl dėl tos teorijos apie pasaulio keitimą, užkariavimą aš kiek ramesnis. Pirmas dalykas – tai dėkingumas. Pramerkiu akis ir pirma mintis, mano mokytojas, kuriam esu dėkingas! Mano tėvai, kuriems esu dėkingas. Broliai, sesės! Žmona, vaikai, draugai, artimieji! T.y. kad aš esu sveikas, turiu rankas ir kojas, kad galiu funkcionuoti ir dar šį bei tą naudingo veikti! Tai yra pirmas dalykas, kuris mane įkvepia kasdien. Antras – tai laisvė. Kad esu laisvas nuo samdomo darbo. Kad išvis neturiu darbo, kad esu pats sau vadovas. Ką turiu mintyse, tai kad man buvo labai svarbu laisvė, kad neturėčiau vadovo, kuris man sako, kaip ir ką daryti, gali mane atleisti už tai, kad jam nepatinka, kaip aš dirbu, gyvenu ir t.t. Nuo paauglystės man tai buvo svarbu ir vienas iš dalykų atsikėlus ryte, tai mintis, jog turiu tokią laisvę irgi labai džiugina ir „belekaip“ įkvepia! Veikla, kuri yra prasminga, kurią atliekant nesijaučiu, kad dirbu. Čia yra wow kai pagalvoji, kad žmonės to siekia, ieško, o aš tai jau turiu ir darau. Ir dar rodau pavyzdį kitiems, kad ir jie pasektų tokiu pavyzdžiu! O trečias dalykas – jog esu blaivus ir visokeriopai atsirišęs nuo priklausomybių! Matydamas, kaip pasaulis kenčia nuo alkoholio, tabako, narkotikų, azartinių žaidimų ir aibės kitų destruktyvių veiklų, jaučiuosi labai laimingas, kad gebėjau pažaboti tai, kas griauna gyvenimus. Matau, ką tai davė man, mano artimiesiems, Lietuvai. Ir nekalbu apie tai, kad man pavyko, o tau ne ir cha cha, aš geresnis už tave, bet aš kalbu, kad man būnant laisvam nuo to, aš turiu galimybę žmogų įkvėpti pokyčiui, kai jis mato mano ar mūsų bendruomenėje “MyHero!” esančių žmonių pokyčius, gyvenimo būdą! Tai ta galimybė būti pavyzdžiu, ta didžiulė atsakomybė ir yra vienas iš motyvų keltis iš lovos! 5. Knyga, kurią rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam. Kadangi pradėjau skaityti tik nuo 30-ties metų, tai dar neturiu daug knygų perskaitytų. Bet manau, kad knyga turėtų šviesti žmogų asmeninio tobulėjimo srityje. Aš skaičiau Radhanatha Svamio knygą „Kelionė namo. Amerikiečio jogo autobiografija“, man labai patiko ir gyvenimas daugiau nebebuvo toks, koks buvo! Plius dabar galvoju, kad mano visos saviugdos priemonės daugiausia būna audio formatu. Tad vėl ir vėl, esmė savišvieta.